Įrašo „Visatos dėsniai“ komentarai

Tatjana

Tatjana — Mon, 08 Jan 2024 17:34:25 +0000

As isdrysiu paklausti dar vieno klausimo, kuris neduoda man ramybes. Jeigu galetumete, atsakykite ,prasau. Ir vel Aciu Jums is anksto.
Turiu giminaiciu nuotraukas , darytas 1880-1931 laikotarpyje. Ar galiu jas kabinti ant sienos, ar geriau laikyti albume ? O gal nuotraukos turi senaties termina kuomet darom ka norim ir tai yra saugu ?

Tatjana

Tatjana — Mon, 08 Jan 2024 17:09:05 +0000

As esu dekinga Jums be galo ! Profesionalaus atsakymo laukiau daug metu, man buvo labai neramu Del saugaus nesiojimo ir nors labai norejau , bet kazkodel jutau baime . Dabar turiu issamu ir nuostabu atsakyma ! Aciu !!! Jusu puslapi atradau atsitiktinaj ir godziai perskaiciau keleta kartu, tada issirasiau mintis ir jas paskaitinesiu kaip priminima Del Visatos desniu. Aciu ,kad esate ir, kad dalinates ziniomis su mumis visais !

admin

admin — Mon, 08 Jan 2024 13:33:08 +0000

Nešioti tikrai nepatarčiau, o štai laikyti, kaip relikviją, prisiminimą – galite. Kryžiaus ženklas niekada nereiškė gero, sėkmingo ir laimingo gyvenimo. Kryžius yra kryžius: sunkus, pasiaukojantis, nusileidžiantis, vienišiaus, kančios… ir mirties ženklas. Tai joks gyvenimo ir mirties susikirtimas, ar panašiai. Visi tą supranta, tiktai to nenori, arba nedrįsta sakyti. Jūsų giminaitė, kaip vienuolė priėmė įžadus ir užsikrovė tą kryžių sau ant kaklo. Tai jos pasirinkimas. Nemanau, kad ji buvo laiminga. Nors, yra ir tokių žmonių, kurie kenčia ir tai laiko laime. Pavyzdžiui man, tai tikrai nesuprantama. Net mano Mokytojas sakydavo: „Didžiausia laimė, nekaltai kentėti“. Bet tai taikydavo tarpusavio santykiams, bet ne religijai. Ir man atrodo, kad dauguma žmonių ne tuo keliu pasuko. Religija turi žmones vesti į džiaugsmą, o ne į pamaldžią kančią. Pavyzdžiui man, net klūpėjimas ant šaltų grindų, ypač dabar, kada sąnariai jau daug jautresni, yra tikra kančia ir niekas manęs neįtikins, kad tai džiaugsmas. Aš džiaugiuosi, kada man šilta, patogu ir jauku. Nemanau, kad ir Jūs norėtumėte visko atsižadėti ir užimti savo giminaitės vietą??? Todėl, Jūs gyvenkite savo džiaugsmingą gyvenimą, taip kaip jums patogu ir norisi. O palikimą turėkite ir saugokite, kur nors dėžutėje, kaip atminimą. Galite toje dėžutėje palikti raštelį su aprašymu, kas tai per daiktai ir iš kur jie gauti. Ką gali žinoti, į kokias rankas jie paklius. Taip pat galite ten palikti ir mano atsakymą. Manau, kad jis ir kitiems padės…
Sėkmės

Tatjana

Tatjana — Sat, 06 Jan 2024 00:19:45 +0000

Sveiki, gal galetumete atsakyti. Aciu Jums is anksto .
Mano giminaite buvo vienuole virs 60 metu. Tarnavo Prancuzijoje nuo 1929m. Mirdama Ji paprase Seseru man atsiusti Jos daiktus po mirties . Viskas tilpo I nedidele dezute. Joje buvo kryzelis neiprastos formos, su kazkokiu uzrasu ir medalionai. Klausimas butu – ar as galiu saugiai juos nesioti ?

admin

admin — Tue, 26 Apr 2022 17:12:10 +0000

Ezoterinė aksioma: „Kaip galima netikėti tuo, kas gali būti?“ Gyvenimas žmogų mokina tada, kada jis pradeda teigti, kad taip nėra. Todėl reikia viskuo tikėti ir netikėti, tada nebus tokių sukrėtimų.
Sėkmės

Karolis

Karolis — Tue, 26 Apr 2022 15:44:21 +0000

Sveiki. Tikrai tiksliai įdomūs straipsniai. Norėjau paklausti, kas tai yra? Tarkim žmogus atrado arba suprato reiškinį, bet sunku patikėti ir ieško arba randa tą patvirtinimą. Tokie patvirtinimai būna stiprūs, nepasiruošiusiam tokių žinių priimti.

Lina

Lina — Sun, 26 Sep 2021 08:01:23 +0000

Dziaugiuosi, kad uztikau sita puslapi ir kad ezoterikos mokslas yra pripazintas pasaulyje. Atradau cia nauju dalyku, bei patvirtino tai, ka jau zinojau. Sekmes kuriant nuostabia realybe

admin

admin — Mon, 28 Dec 2020 15:44:53 +0000

Su šventėmis Jus ir Jūsų šeimą. Sėkmės

Eglė

Eglė — Mon, 28 Dec 2020 09:39:09 +0000

Labai Jums ačiū už taip aiškiai, lengvai suprantama kalba išdėstytas žinias. Pravers ir sau, ir dalinantis su artimaisiais.

admin

admin — Thu, 26 Dec 2019 08:38:58 +0000

Visada džiugu matyti, kada žmogus pradeda eiti savęs tobulinimo keliu. Tik noriu perspėti: Nepradėkite tą kelią eiti nuo tariamo dvasingumo ir tuo labiau nuo meilės. Kodėl? Todėl, kad meilė žmogui yra duodama tiktai vieną kartą visiems gyvenimams. Tai Visatos dovana. Prarasite, tuomet gyvensite tiktai tariamoje, savo susikurtoje egoistinėje meilėje, kuri deja yra visiškai nepanaši tikrąją. Nuo ko pradėsite kentėti, bet ne džiaugtis. Prisiminkite: Meilė – tai džiaugsmas. Todėl jei Jūs nemokate džiaugtis, tuomet Jūs nemokate ir mylėti
Sėkmės