Sakydami „Jūs“, mes lygtai išreiškiame savo pagarbą kitiems žmonėms. Bet kodėl savo artimiems žmonėms sakome „Tu“? Nejaugi mes juos labiau gerbiame, negu kitus? Kažkaip tai keista.
Artimiems sakome „Tu“, o kažkokiems tai savo viršininkams sakome Jūs. Nejaugi paprastas žmogus yra vertas daug mažiau pagarbos, negu šalia esantis? O gal viskas yra ne pagarboje? Tada kame? Kad tai suprastume turime sugrįžti daug metų atgal, kada gimė žodis „Jūs“. Jei paskaitytumėte visus senus rankraščius, ten visada kreipinys į kitą žmogų buvo „Tu“ ir tai atrodo būtų teisinga, nes jei žmogus yra vienas, tuomet ir kreipinys į jį turėtų būti vienaskaita „Tu“. Kiek žinoma, tai kreipinys „Jūs“ atsirado senovės Graikijoje, kada kažkuris tai iš imperatorių pareikalavo, kad taip į jį kiti kreiptųsi. Tada ir kiti imperatoriui artimi žmonės taip pat pareikalavo, kad kiti į juos kreipdamiesi naudotų žodį „Jūs“. Tokiu būdu žodis „Jūs“, kaip išdidumo ženklas pradėjo eiti nuo viršaus į apačią ir kiekvienas, nors ir mažas žmogelis pradėjo save laikyti „imperatoriumi“ ir aišku pradėjo reikalauti, kad jam atiduotų pagarbą. „Dabar Aš ne vienas aš. Dabar mūsų yra daug. Todėl Aš dabar esu Mes“.
Gaila, tačiau net anglų kalboje tokio žodžio kaip „Aš“ beveik neliko. Liko tiktai „You“(„Jūs“), nors seniau visi kreipdavosi „Tu“, netgi į Dievą visi kreipdavosi „Tu“, o ne „Jūs“. Netgi į Ivaną Rūstųjį visi kreipdavosi „Tu“ ir jis visiškai neįsižeisdavo, nes žodis „Tu“ ir yra skirtas kreiptis į vieną žmogų. Kažkodėl visiems seniau tai buvo aišku ir suprantama. Rusijoje, kreipinys „Jūs“ atsirado Petro I laikais, nes jis, kaip tik tuo laiku, labai domėjosi kas darosi užsienyje ir bandė visas tas naujoves įvesti pas save. Tai jis išleido įsakymą, kad visi žemiau pagal rangą stovintys žmonės į aukščiau stovintį kreiptųsi „Jūs“ ir ne tik. Netgi įsakė, kad prie viso to dar kiti naudotų tokius žodžius kaip: „Jūsų Didenybe“ ir panašiai. O kas to įsakymo neklausys, tas neteks dviejų mėnesių algos. Kreipinį „Jūs“ turėjo visi naudoti, netgi tie kurie kreipdavosi į žemesnio rago atstovą ir aišku bauda jiems lygiai tokia pati buvo taikoma. Ir tai dar ne viskas, Petras I įsakė, kad trečdalis tos sumos atitenka skundikui, tokiu būdu ką nors įskųsti būdavo nesaugu. Štai kokiu pačiu paprasčiausiu būdu Rusijoje ir atsirado užsieninis kreipinys „Jūs“. Paprastam žmogui viskas buvo aišku, nes jį „Tujindavo“ visi, nes jis juk mužikas, o štai kreiptis į užsienietį, arba į tą patį žmogų, kuris priklausė tai pačiai išskirtinai grupei, jau reikėjo kreiptis „Jūs“.
Manau, pastebėjote, kad seniau žodis „Jūs“ pradėtas naudoti, kad pabrėžti socialinę nelygybę: į imperatorių reikėdavo kreiptis „Jūs“, o imperatorius į jus turėdavo kreiptis „Tu“. Tas pats galiojo ir kada aukštesnio rango atstovas kreipdavosi į žemiau stovintį. Tokiu būdu žodis „Jūs“ būdavo naudojamas, kad pabrėžti socialinę padėtį, o ne kaip pagarbos ženklą kitam žmogui. Tiktai daug vėliau, kada sąmonė adaptavosi, pradėta žodį „Jūs“ naudoti kaip: socialinė padėtis – pagarba. Štai nuo čia žmogui ir parūpo, kad į jį kiti žmonės pradėtų pagarbiai kreiptis, tam, kad jis galėtų kilti socialinio statuso laiptais aukštyn.
Būtų kvaila, reikalauti, kad dabar mes visi į kiekvieną žmogų kreiptumėmės kaip seniau kreipiniu „Tu“. Kodėl? Todėl, kad kiti žmonės to nesuprastų. Visuomenėje jau susiformavo toks kaip ir etiketas, kad kreipdamiesi į kitą žmogų „Jūs“, mes lyg tai pabrėžiame kaip savo pagarbą kitam asmeniui, tuo pačiu mes kaip ir apsisaugojame ir netgi nubrėžiame tam tikras ribas, kad netaptume grubiais ir per daug artimais žmonėmis. Anglijoje, kreipinys „Jūs“ jau tapo kaip šachmatų figūros, kur kiekvienas žmogus turi kreiptis į kitą pagal nustatytas taisykles. Visiškai yra nesvarbu kaip kitas žmogus jaučiasi, ar į kitą žmogų žiūri, svarbiausia etiketas: visada reikia kreiptis „Jūs“ ir visada, jis to nori ar nenori, privalo šypsotis. Tai idilija, arba kalėjimas.
Mandagumas – pati priimtiniausia veidmainystės forma
Angliška mandagumo banga jau seniai juda link mūsų, kuri nori žodį „Tu“ pakeisti į žodį „Jūs“. Nežinau, kaip jums, bet mano nuomone žodis „Tu“ seniau pas mus reikšdavo pasitikėjimą, draugiškumą, kaip jau minėjau, mes netgi į Dievą kreipiamės „Tu“, kas pažymi kaip privatumą, asmeniškumą, priimamumą. Pas mus žodis „Jūs“ yra daugiau naudojamas kaip kreipinys į seną žmogų, jo išmintį, amžių. Kiek man žinoma, tai labai seniai žmonės vienas į kitą kreipdavosi: „broli, sese“. Šitas kreipinys ir dabar dar kai kur pas mus yra naudojamas, nors dabar jau daugiau vienas į kitą yra kreipiamasi: „tamsta pilieti/e, vyre, moterie, ponas/ia“. O gal visai jau greitai vienas į kitą kreipsimės „sere, madam, mesje“ ir t.t. Užsienio kultūra labai gaji.
Mano nuomone, kreipinys „Tu“, nėra lietuviškos kultūros praradimas, anaiptol, kreipinys „Jūs“ man kaip tik atrodo absurdišku. Jau beveik nuo 5 – 6 metų, o kartais netgi ir anksčiau, vaikas yra pradedamas mokyti, kad jis greičiau taptų suaugusiu. Tačiau, vaikas yra labai trapi būtybė ir jis į visus visada kreipiasi „Tu“ ir mano nuomone tai yra teisinga, nors visuomenė nori, kad vaikas žinotų, kad kreipinys į kitą žmogų būtų „Jūs“, kaip pagarbos ženklas oponentui. O dabar, įjungę loginį mąstymą pabandykime visa tai paneigti.
Atsakykite tiesiai, ar Jūs gerbiame tą žmogų, kuris naudodamasis savo užimamomis pareigomis, žemina Jūsų savivertę? Manau, atvirkščiai. Jūs jį niekinate. O tai juk gali būti bet kas: blogas mokytojas, pareigūnas, viršininkas, ministras, seimūnas… Tačiau mes, to norime ar nenorime, vis tiek privalome laikytis socialinių taisyklių. Mes esame priversti sakyti „Jūs“ nes mūsų niekas nesupras jau nuo pačių pirmų pokalbio sekundžių. Tačiau, kaip supratote, čia jokia pagarba netgi nekvepia.
Manau, kad Jūs daug kartų girdėjote tokį pasiūlymą: „Pereikime nuo „Jūs“, prie „Tu““. Tai reiškia, kad mes norime pereiti nuo šaltų santykių prie labiau jausminių, draugiškų santykių, ar netgi prie artimų
Pereikime prie „Tu“, nes man trenkti į Jūsų veidą kažkaip tai nesmagu
Tai yra dviejų pasaulių progresas, susijungimas į vienį, į abipusio pasitikėjimo lygį, o tai ir yra svarbiausia šeimos sukūrime. Todėl, kaip patys matote, perėjimas nuo „Jūs“, prie „Tu“ parodo jau aukštesnį lygį, o ne atvirkščiai – žemesnį. Viso to šaknys randasi jau daug daug anksčiau. Senajame testamente yra parašyta, kad Abraomas gimė Izaokas, Izaokui gimė Jakobas, Jakobui gimė Josifas, Josifui gimė Mozė ir tik paskui kažkas tai atsitiko ir nuo tada jau pradėjo gimdyti moterys. Atrodytų, kad tada vyras gimdė vyrą. Tačiau taip nėra. Pasirodo, kad seniau žmonės būdavo hermafroditais. Jie galėdavo būti ir vyrais ir moterimis. Jų lytis keisdavosi priklausomai nuo Mėnulio fazių. Kada jų atsirado gana daug, tada jie pradėjo grobti tikras moteris ir su jomis daugintis tam, kad sukurti hibridinę rasę. Tačiau nuo to gaudavosi tiktai genetinės šiukšlės, su tais pačiais hermafroditiniais požymiais. Tai yra žmonės turintys ir vyriškus ir moteriškus lytinius organus tuo pačiu metu. Beje, tokių hermafroditų dabar gimsta gana daug. Tik to mums niekas nesako. Štai į tokius žmones senovėje ir buvo kreipiamasi kreipiniu „Jūs“, t.y. dvejom lytim tuo pačiu metu. Arba šiuo kreipiniu yra kreipiamasi į tokius žmones, kurie yra dvilypiai. Tai yra tie žmonės, kurie patys nežino kas dabar kalba, arba daro, ar jie, ar kažkas kitas, kuris tūno jų viduje. Ir tokių žmonių pas mus irgi pilna.
Tokiu būdu viskas stojasi į savo vietas. „Tu“ – tai vienaskaita, o „Jūs“ – daugiskaita. O štai pagarbos laipsnis vertinamas visiškai pagal kitą skalę. Mano nuomone pagarba arba yra, arba jos nėra. Gerbti mes turime viską, visiškai nesvarbu kas tai yra, ar tai daiktas, ar peizažas, ar gyvūnas, ar žmogus… Visiems ir viskam mes turime jausti pagarbą. O jeigu Jūs ko nors negerbiate, tuomet pas Jus pačius nėra pagarbos sau. Be pagarbos pačiam sau Jūs niekis, todėl ir Jūsų kiti negerbs. „Patinka – nepatinka“ – tai dar gali būti. Jums gali tai nepatikti ir Jūs galite negyventi su tuo žmogumi, ar daiktu, tačiau gerbti turite viską, nors ir Jums nepatinkantį. Supraskite gi pagaliau, kad pagarba yra šeimos garantas. Be pagarbos vienas kitam, Jūs šeimos nesukursite ir jos neturėsite. Štai kodėl tiek daug šeimų skiriasi. Todėl, kad tas šeimas kūrė žmonės, kurie neturi pagarbos jausmo Visatai ir viskam kas ant jos yra. Pagarbos negalima užsitarnauti. Tai didelis melas. Pasikartosiu, pagarba arba yra, arba jos nėra. Kada Jūs negerbiate kokio tai žmogaus, tuomet Jūs jo ir negirdite. Gerbiu – reiškia girdžiu. Paanalizuokite, ir patys atrasite, kad aš esu teisus. Todėl, jei Jūs negirdite ką kitas žmogus jums sako, reiškia, jūs jo negerbiate, tuo pačiu Jūs neturi ir pagarbos sau pačiam.
Nepykite, jei kam nors nepatiko tai ką aš čia prirašiau. Jūs galite turėti visiškai kitą nuomonę duota tema ir aš ją gerbiu. Tai tik mano nuomonė, gerbkite ir Jūs ją, tačiau galite jos ir nepriimti ir neskaityti, o tai jau Jūsų teisė.
Sėkmės