Jei jums jau apie 60 ir daugiau, tuomet norėčiau su jumis pasidalinti kai kuriais savo, ezoteriniais pastebėjimais.
Visų pirma reikėtų pamiršti viską ką jums kas nors kalbėjo, ar jūs girdėjote, ar perskaitėte anksčiau. Jūsų ilgaamžiškumo tikrai nėra, nei jūsų medicininėje kortelėje, nei jūsų vaistinėlėje. Per savo gyvenimą aš mačiau labai daug žmonių su beveik idealiais medicininiais tyrimų rezultatais ir kurie „užgesdavo“ maždaug per kelis metus. Ir, kaip keistai beatrodytų, mačiau ir tokių žmonių, ant kurių gydytojai, jei taip būtų galima išsireikšti „jau seniai uždėjo kryžių“, o jie vis dar gyvena, juokiasi, dirba… ir dėkoja kiekvienai jiems dar duotai gyvenimo minutei. Mano nuomone, paslaptis yra pačiuose žmonėse, kurie vieni iš jų tiesiog dagyvena savo gyvenimą ir tų kurie tiesiog mėgaujasi savo gyvenimu. Šitie skirtumai, kaip pirštų antspaudai yra gana sunkiai pastebimi ir tuo pačiu retai kada klystantys. Todėl, tik pagal juos galima, beveik neklystant nustatyti, kiek dar liko laiko žmogui gyventi. Todėl, aš pabandysiu jums nupasakoti, net apie 6 požymius, kurie pasakys labai daug apie jūsų tolimesnę ateitį, o pabaigoje, aš jums atskleisiu pačią svarbiausią ir netikėčiausią paslaptį, požymį, kuris viską nulemia.
Kada žmogus pradeda senti, tuomet jis vis dažniau pradeda galvoti apie savo kūną: apie skausmą stubure, širdelę, sąnarius… Tačiau tikrasis senėjimas prasideda ne kūne, bet tuomet kada ŽMOGUS NUSTOJA VISKUO ŽAVĖTIS. Būtent tada, žmogaus organizmas išjungia savo vidinį motorą ir viskas kas dar buvo gyva, pradeda stingti, mirti ir šalti. Patikėkite. Tai yra tiesa. Pabandysiu jums visa tai kaip nors paaiškinti.
Daugelis galvoja, kad mūsų gyvenimas yra linijinis. Tokiu būdu, yra pradžia ir pabaiga. Toliau seka ramybė – mirtis, o paskui vėl atgimimas ir t.t. Tačiau tai galima gana lengvai paneigti. Žiūrėkite. Visada, visa ko naujo atsiradimas yra susijęs su sprogimu. Taip susikūrė Visata. Žinoma, čia reikėtų atmesti Dievą. Iš pradžių buvo Didysis Sprogimas – taip teigia mokslas ir fizikiniai dėsniai. Taip atsirado planetos ir tuo pačiu mūsų Visata, kuri vis dar toliau plečiasi. Taip veikia sprogimo banga. Nors mokslininkai jau gana rimtai teigia, kad Visata jau nesiplečia. Tuomet kas toliau? Toliau turi įvykti Visatos susitraukimas – grįžimas atgal į pradinį tašką. Tokiu būdu vėl VISKĄ užvaldys Juodoji Energija. Mokslininkai, kuo toliau tuo dažniau pradeda apie ją kalbėti. Ji yra, ją jau galima ir stebėti. O štai Juodosios Materijos dar niekas nematė, bet ji irgi yra. Tačiau, ne apie tai dabar. Tam, kad viską geriau suprastumėte norėčiau priminti kai kuriuos fizikinius dėsnius. Man, seniau patikdavo stebėti filmus apie atominius sprogimus. Ten viskas labai aiškiai parodoma. Įvyksta sprogimas, tada atsiranda galinga sprogimo banga, kuri pasklinda į įvairias puses, kuri viską naikina ir griauna, kas tik pasitaiko jos kelyje. Po kiek tai laiko ta pati sprogimo banga grįžta atgal ir kas dar nebuvo sunaikinta, sugriauta, ji visiškai sunaikina, sulygina. Visa tai vyksta ir su žmogaus atsiradimu – gimimu – gyvenimu. Niekas nepaneigs, kad žmogaus gimimas, yra kaip ir Didysis Sprogimas. Visa Visata mumyse. Spermatozoidas apvaisina kiaušialąstę – įvyksta Didysis Sprogimas. Taip užsimezga nauja gyvybė. Toliau seka augimo, plėtimosi banga ir „tam tikrame taške“ ta banga pradeda grįžti atgal. Tokiu būdu, viskas sugrįžta į savo vietas. Siela sugrįžta į ten iš kur ir atėjo. Kur Startas, ten ir Finišas. Žinau. Tai gali būti daugumai žmonių naujas supratimas, o kas nauja tas nesuprantama, o kas nesuprantama, tas proto yra atmetama. Tačiau, jei į tai pasižiūrėsite paprasčiau, tuomet tai taps jums nauju atradimu. Nušvitimu. Ezoterinė filosofija nuostabi. Link ko aš vedu? Vedu link to, kad jūs suprastumėte, kad mūsų Gyvenimas tikrai nėra linijinis, Jis turi Pradinį tašką ir tuo pačiu įprasmina Galutinį tašką. Belieka tiktai išsiaiškinti, kada ta „Gyvenimo banga“ apsisuka ir pradeda grįžti atgal?. Kaip jau supratote, „Gyvenimo bangos“ grįžimas atgal ir reiškia, kad žmogus, nuo to momento pradeda senti. Plėtimasis tai augimas, o grįžimas atgal, kaip jau minėjau, tai ėjimas link mirties. Pasirodo, kad „Gyvenimo banga“ pradeda grįžti atgal tada, kada žmogus nustoja viskuo domėtis, džiaugtis. Ezoterikoje tai vadinama, kada žmogus nustoja viskuo žavėtis. Ezoterinės filosofijos pirma taisyklė sako: „Iš visko pajusk malonumą“. Tai sąlygoja žmogaus visi 5 pojūčiai: uoslė, rega, klausa, skonis ir jutimas. Visi, jūs to norite ar nenorite esate nukreipti į malonumo paieškas. Jei jums neskanu – jūs išspjaunate. Jei jums nemalonu ką nors matyti – jūs užsidengiate akis, nusukate savo žvilgsnį. Jei jums nepatinka garsas – jūs užsidengiate ausis. Jei jums nepatinka skonis – jūs išspjaunate. Jei jums nepatinka prisilietimai – jūs pasišalinate. Tokiu būdu žmogus visada ieško tik tai kas jam yra malonu. Kada žmogui malonu, tuomet jis to nori dar ir dar. Taip įsijungia vidinis motoriukas, kuris žmogų varo, stumia pirmyn. Motoriukas išsijungia tada, kada žmogų viskas pradeda nervinti, nuo ko žmogus tampa apatišku ir piktu. Pikto žmogaus Gyvenimas ne auga, bet nyksta.
Būdamas su senesnio amžiaus žmonėmis, aš dažnai jų paklausiu: „Kas, būtent dabar, jus dar džiugina?“ . Jei žmogus į šį klausimą atsako iš karto, beveik negalvodamas, o jo akys užsidega – aš jau žinau – pas tokį žmogų yra ateitis. Jei jis tyli ir įdėmiai, vos ne per kančias bando atrasti atsakymą ir tuo pačiu nusuka akis į šoną, reiškia, pas tokį žmogų motoriukas jau beveik sustojo. Tačiau… Kaip visada tame yra ir gėrio, ne tik blogio. Pasirodo, kad tą motoriuką galima iš naujo paleisti. Ne tabletėmis, vaistų suleidimais, lašelinėmis… O būtent, vidiniu apsisprendimu. Tam reikia, gana nedaug. Iš karto atsikėlus, įsijungti į gyvenimą, tai reiškia, iš naujo tapti smalsiu ir pradėti viskuo žavėtis. Vienas, mano geras pažystamas, jau būdamas 72 metų man pasakė: „Senatvė ateina ne tada, kada pradeda skaudėti sąnarius, bet tada, kada žmogus nustoja laukti rytojaus“. Ir tada, aš pradėjau stebėti tuos žmonės, kurie nustojo gyventi rytdienos laukimu. Pasirodo, kad tokius žmones galima gana greitai atpažinti. Juos skiria eisena, kalba, dažniausiai, tie kurie tiktai dagyvena savo metus, niekur neskuba, su niekuo nesiginčija, nesistebi…, jie tik bumba, skundžiasi, kaltina kitus ir t.t. , o tie kurie gyvena ilgai, tokie žmonės, dažniausiai juokauja, ginčijasi, jiems viskas įdomu… Dažniausiai tokie žmonės sako: „ O gal aš pabandysiu“. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tokios smulkmenos nėra jau tokios ir svarbios, tačiau tai tikrai ne smulkmenos, jos yra biologiškai svarbios. Žmogaus protas, kuris visada išlieka aktyviu ir smalsiu, tiesiogine prasme apsaugo ir žmogaus kūną su senėjimo. Juk ne veltui sakoma, kad minutė gero ir nuoširdaus juoko, prailgina žmogaus gyvenimą pusei metų, o kartais ir ilgiau. Svarbiausia išmokti juoktis, džiaugtis ir žavėtis nuoširdžiai. Pas tokį žmogų daug lėčiau pradeda kisti sąnariai, prasiplečia kraujagyslės, geriau pradeda dirbti imunitetas. Kūno ląstelės visada gyvena daug ilgiau, kada pas jas atsiranda prasmė dėl ko reikia gyventi. O tai duoda, kaip jau minėjau – džiaugsmas ir viskuo žavėjimasis.
Jei jūs daskaitėte iki šios eilutės, tuomet aš užtikrintai galiu jums pasakyti, kad jūsų vidinis motoriukas dar yra gyvas. Jūs turite suprasti, kad ilgaamžiškumo pagrindą visada galima pakeisti. Jau vėlu – neegzistuoja. Tad pabandykime, žingsnelis po žingsnelio pereiti per visus tuos 6 požymius. Jie visi yra labai paprasti, nors kai kurie iš jų jus gali ir nustebinti. Visi jie yra moksliškai patvirtinti ir išbandyti praktiškai. Jei jūs pas save pastebėsite nors 3 iš jų, tai reikš, kad jūs turite visas galimybes nugyventi savo gyvenimą ilgai ir laimingai. O patį pagrindinį požymį aš jums atskleisiu pačioje pabaigoje.
Pats pirmas požymis, kurį galima pastebėti tik pamačius žmogų, kitaip tariant „jau nuo slenksčio“ ir, kuris dažniausiai nėra apgaulingas. Yra tas, kada žmogus nustoja eiti, jis jau pradeda mirti. Skamba gana skausmingai, bet tai yra jau seniai patvirtinta medikų. Ėjimas, judrumas ir gyvenimo tempas – tai pirmas žmogaus požymis į ilgaamžiškumą. Ne kraujo tyrimai, ne kraujo spaudimas, o būtent tai kaip žmogus eina, kaip jis keliasi nuo kėdės, kaip pasuka galvą… Būtent šiose, jei galima sakyti smulkmenose ir slypi pats pirmasis požymis. Kada žmogaus kūnas juda laisvai, harmoningai, ritmingai, tada protas gauna signalą – gyvenimas tęsiasi. O kada žmogus žengia neužtikrintai, lėtai, kad kuo mažiau įsitemptų – organizmas tai priima kaip komandą: „ Laikas pristabdyti“. Įsidėmėkite: Ėjimas – tai proto atspindys. Jau įrodyta, kad tie žmonės, kurių ėjimo ritmas yra truputį greitesnis už įprastą, tokių žmonių gyvenimas prailgėja 8, o kartais net ir 10 kartų. Ir pasirodo, kad viskas ne kojose, bet organizmo metabolizme. Štai, kodėl ėjimas ir yra vos ne pagrindinis senėjimo požymis. Todėl, net jei sąnarius skauda, reikia vis viena judėti, vien tik tam, kad organizmas žinotų – jis dar gyvas.
Antras požymis, pagal kurį galima būtų spręsti apie ilgaamžiškumą yra mąstymo lankstumas ir reakcijos greitis. Senatvė ateina, ne tada, kada ant veido atsiranda raukšlės, o tada, kada žmogus nustoja mokytis. Protas, kaip bet kuris kūno raumuo reikalauja treniruotės. Smalsumas – tai pagrindinis vitaminas protui. Turbūt girdėjote, o gal ir patys jau esate pasakę: „Aš jau persenas/a ir mano galva jau taip neverda“. Ji nustoja „virti“ tada, kada žmogus nustoja ja naudotis. Duokite jai darbo ir ji beveik iš karto įsijungs. Svarbiausia nebijoti naujo, bet jo ieškoti: naujas receptas, naujas darbas, naujas kelias iki parduotuvės, ar darbo… Viskas, kas priverčia galvą dirbti, prailgina gyvenimą. Gydytojai tai vadina kognityvinėmis atsargomis. Kognityvinės atsargos – tai rezervas, kuris padeda smegenims geriau atlaikyti stresą, ligas, senėjimą ir kitus neigiamus poveikius. Jos susideda iš kognityvinių funkcijų, tokių kaip mąstymas, atmintis, dėmesys, kalba ir problemų sprendimas. Geriau išvystytos kognityvinės atsargos reiškia didesnį atsparumą smegenų veiklai ir ilgesnį kognityvinės sveikatos palaikymą. Tačiau yra ir kita pusė. Tai LANKSTUMAS. Mąstymo lankstumas – tai mokėjimas atleisti, paleisti. Žmonės, kurie gyvena ilgiau, nemoka ilgai laikyti nuoskaudų savyje. Tai vadinama „užstrigti nuoskaudose“.
Trečias požymis, tai emocinis pastovumas. Tai sugebėjimas savyje išlaikyti stabilią emocinę pusiausvyrą ir žinoma, mokėjimas paleisti. Skamba gana suprantamai ir jau ne vieną kartą girdėta, tačiau būtent čia daugiausia palūžta daugelis žmonių. Po 70 metų, žmogaus kūnas tampa labai jautrus bet kokiems stresams: išgyventi pergyvenimai, nuoskaudos, neaiškios kilmės baimės… labai greitai keičia žmogaus kūno biochemiją. Per savo gyvenimą aš pastebėjau, kad sensta ne liga, bet būtent senos, sukauptos ir neiškalbėtos nuoskaudos. Daugelis žmonių gyvena su šituo svoriu ir net nesupranta, kodėl jie daugiau nemoka, negali džiaugtis. Ezoterinė filosofija:
Kūnas prisimena tai ko jūs negalite paleisti
Kada žmogus beveik nuolatos gyvena chroniškame susijaudinime, hormoniniame strese, kortizolis ir adrenalinas pradeda naikinti kūno indus, širdį, imunitetą, todėl emocinis ramumas, tai ne vien tik filosofija, bet ir konkretus žmogaus ilgaamžiškumo faktorius.
Ketvirtas požymis, tai kūno energijos ir kultūrinio gyvenimo įpročiai. Tai yra apie tai, kaip pats žmogus elgiasi su savo kūnu, kaip valgo, kaip kvėpuoja, kaip miega… Žmogus, kuris greitai viską suvalgo, „prisikerta“, toks žmogus dažniausiai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu ir tokiu būdu labai sutrumpina savo gyvenimo trukmę. O tas, kuris mėgaujasi kiekvienu kąsneliu, gyvena daug ilgiau. Su amžiumi, kūnas nustoja atleisti už nuolatinį neišsimiegojimą, persivalgymą ir skysčių trūkumą. Kitaip tariant, pripranta, bet neatleidžia. O po 60 metukų, bet koks jūsų pasirinkimas patampa svarbiausia investicija arba į ilgaamžiškumą, arba į greitą senėjimą. Daugelis senesnio amžiaus žmonių gyvena remdamiesi principu: „Saugotis“, o nebijoti pavargti, išeiti vėjuotu oru ir neperšalti… Tačiau, kaip ne keista, bet būtent toks perdėtas atsargumas ir griauna organizmą. Kūnas praradęs apkrovą, praranda ir vidinę jėgą – vidinę energiją.
Labai svarbu, ką mes valgome, todėl, mano patarimas būtų toks: valgykite tai, kas po valgio nesukelia nuovargio. Jei po valgio jums norisi atsigulti, pailsėti, tuomet tai ne valgis, tai – apkrova. Valgis – tai kuras ir kuo grynesnis kuras, tuo geriau dirba motoriukas. Svarbiausia ne ginti savo įpročius, bet juos nors retkarčiais peržiūrėti. Labai sveika, užduoti sau klausimą: „Ar padeda man tai, ką aš darau kiekvieną dieną?“. Visada jaustis gyvu, o ne tada, kada atėjo laikas kažką keisti. Mano, vėl nemokamas patarimas jums būtų toks: Atsisakykite vėlios vakarienės. Išmokite eiti miegoti, bent jau pusvalandžiu anksčiau. Pasivaikščiokite po kiekvieno valgio. Šitie, atrodytų visiškai paprasti sprendimai padarys daug didesnę įtaką, negu vaistai.
Penktas požymis – tai vidinio varikliuko buvimas: noras ryte atsikelti, jausmas, kad ši diena jums yra reikalinga, svarbi, jausmas, kad jūs dar turite tikslą dėl kurio turite gyventi… Daugelis pagyvenusių žmonių sako ir kas mane labai liūdina, tai pasakymas: „Man daugiau jau nieko nereikia“. Kada tai išgirstu, pradedu suprasti, kad jeigu tam žmogui negražinti gyvenimo prasmės, jo kūnas labai greitai pradės naikintis. Kada žmogus dar jaučiasi, kad jis dar kažkam yra reikalingas, tuomet jo protas, pradeda dirbti visiškai kitaip. Gyvenimo prasmė, nebūtinai turėtų būti labai didi. Ji gali būti visai paprastutė, žemiška, bet svarbiausia – sava. Ji turi būti Jūsų. Prisimenu žmogų, kuriam jau buvo 82 metai ir jis prarado žmoną ir tada aš jam pasakiau: „Nebandykite gražinti praeities atgal. Pabandykite atrasti tai, kam jūs dar būtumėte reikalingas“. Po mėnesio jis pas mane atėjo visikai kitoks. Pasirodo jis pradėjo padėti kaimyno berniukui atlikinėti namų užduotis. Ir jis man tada pasakė: „Žinai, aš vėl pasijutau reikalingu. Ačiū tau“.
Praeityje slypi ne gėris, bet blogis. Tai ezoterinė filosofija. Daugelis žmonių to nesupranta. Pasirodo, kad net „geri ir linksmi“ prisiminimai nėra jau taip gerai. Kodėl? Todėl, kad prisimindamas džiugias ir laimingas akimirkas, žmogus, nepradeda džiaugtis, bet pradeda jų ilgėtis, atsiranda nostalgija. O ilgesys „senų, gerų, praėjusių“ dienų, nostalgija, kuri niekada nebuvo džiaugsmo išraiška. Praeitis jau praėjo ir nėra ko ten daugiau knistis. Ir ką nors pakeisti praeityje nėra jau toks geras dalykas, kaip daugelis bando tai propaguoti. Jei tai darysite, tuomet ateitis ir dabartis taps dar blogesnėmis negu buvo. Tai vėl ezoterinė filosofija. Jos reikia mokytis. Suprasti tai gana paprasta. Kada jūs valgote obuolį – tai yra dabartis. Jūs džiaugiatės skoniu. Paskui, kada obuolys yra suvirškinamas, jis tampa kakučiu – prisiminimu. Tai yra obuolio praeitis. Todėl, norėjimas pakeisti ką nors praeityje yra tolygus kakučio pavertimui tuo pačiu obuoliu. O tai padaryti tikrai neįmanoma. Nors, kaip suprantu tai propaguoja gana daug „žinovų“. Prisiminkite: praeitį reikia pamiršti ir kuo dažniau stengtis gyventi dabartyje. Nes tik dabartyje slypi visa ko džiaugsmas.
Todėl, štai kur slypi gyvenimo prasmė: Atrasti būtent savo atsakymą „Kodėl aš atsibundu kiekvieną rytą?“. Jei atsakymas, neateina iš karto, tuomet verta jo paieškoti. O jis pasirodo yra.
Yra paslaptis, kuri yra pas kiekvieną ilgaamžį žmogų. Pasirodo, kad tokie žmonės niekada nesako „Aš privalau“. Jie sako „Aš noriu“. Noriu nueiti į turgų. Noriu pamatyti anūkus… Pasirodo, kad tokie „noriu“ yra daug geresni, už bet kokius vitaminus.
Ir štai mes priėjome, prie pačio pagrindinio požymio – tai vidinė savivertė ir mokėjimas priimti visus gyvenimo iššūkius ramiai ir be streso. Tai reiškia, priimti Gyvenimą tokį, koks jis yra. Gaila, tačiau šis sugebėjimas neduodamas Gamtos. Žmonės šį supratimą tobulina metų metus. Jis įgyjamas, per skausmą, praradimus, klaidas, jei dar tiksliau tai per savo sąžinę. Reikia tapti sąžiningu pačiam sau. O tai yra labai sunkus darbas su pačiu savimi. Ir būtent tai ir senatvę padaro ne pabaiga, bet Laiko patikrinta ir užauginta Išmintimi. Tokių žmonių man teko matyti, kurie gal ir neturėjo idealios sveikatos, bet jie turėjo vidinę pusiausvyrą. Jie nesikabino į amžiną jaunystę, nesiskundė ir neieškojo kitur kaltų. Jie gyveno oriai, be blaškymosi ir be baimės. Jie skyrėsi savo ypatingu žvilgsniu, kuris buvo ramus, pasitikintis, bebaimis. Būtent šiame žvilgsnyje buvo ta jėga, kurios neduoda jokie vaistai. Žmogus, kuris priima Gyvenimą toks jis yra, nustoja švaistyti savo energiją beprasmiam pasipriešinimui.
Labiau žemiškiems žmonėms duodu dar ir sveikatos perspėjimus, skirtus kiekvienam Zodiako ženklui:
Avinas: Galvos skausmai, migrena
Jautis: Problemos dėl viršsvorio, diabetas
Dvyniai: nemiga, nervinė sistema, vegetatyvinė-kraujagyslinė distonija
Vėžys: nevirškinimas, gastritas, skrandžio ligos
Liūtas: karščiavimas ir alpimas
Mergelė: apendicitas ir vidurių užkietėjimas
Svarstyklės: infekcinės ligos ir pielonefritas – inkstai
Šaulys: kepenų ligos, tokios kaip hepatitas ir cirozė
Ožiaragis: radikulitas, sklerozė
Vandenis: kraujo krešuliai, sėdimo nervo uždegimas
Žuvys: alkoholizmas ir priklausomybė nuo narkotikų