Tai mūsų gyvenimas
Juk dar viskas įmanoma
Pagalvoti apie tai, kaip mes norime čia gyventi
Bet… pas mus nėra kito pasirinkimo, kaip
Atsiduoti į rankas egzistuojančiam stereotipiniam mastymui
Sunku laužyti įpročius, ir taip paprasta
Būti šiuolaikiškiems vergams.
Ir jau neįmanoma
Gyventi džiaugsme, lygybėje, paprastai kaip broliai.
Mūsų vaikai užauga ir nori
Būti firminių brendų vartotojais, apatiškais ir tuščiais
Praėjo tas laikas, kada mes norėjome
Tokių vertybių kaip, rūpestis kitu žmogumi, užuojauta ir meilė artimui.
Mes daliname apdovanojimus, iškeliančius
Veidmainiškumo, agresijos ir puikybės idealus.
Mes paprasčiausiai nenorime matyti
Štai koks mūsų devizas.
Viltis
To jau nėra šalia mūsų,
Cinizmas
Tai mūsų vienintelis būdas išgyventi
Šitame gyvenime supratimas to, kaip mes vienas su kitu surišti.
Pasmerkti žūti
Egocentrizmas, panieka ir baimė
Supa mus iš visų pusių.
O žmogiška šiluma, patikimumas ir gero draugo petys
Visa tai tolimos praeities atgarsiai
Gudrumas, godumas ir išnaudojimas valdžia
Plinta kaip epidemija, skandindama visą žmoniją.
„Pamilk svetimą taip kaip pats save“
Tai labiausiai nuvalkiota frazė
Nėra jokių šansų, ką nors pakeisti
Tai mūsų gyvenimas. Ir… mes galime jį APVERSTI
Kartu
O dabar viską skaitome iš apačios į viršų.