Žymus amerikiečių mokslininkas, Grofas 30 metų, tyrinėjęs žmogaus sąmonės transpersonalinius išgyvenimus, teigia, kad šie išgyvenimai leidžia užmegzti ryšį su fenomenaliu pasauliu, su įvairiais mitologiniais, archetipų pasauliais. Šių pasaulių būtybės ypatingų žmogaus išgyvenimo metu suvokiamos kaip aukštesniųjų sąmonės plotmių ir energijos lygių „gyventojai“, – dvasios mokytojai. Žmogus gali „patekti“ į šiuos lygmenis spontaniškai tam tikroje dvasinės raidos pakopoje ar ištikusi vidinėms krizėms. Dvasios mokytojai gali nuolat lankyti žmogų savo noru arba jam prašant. Kartais šie mokytojai gali turėti žmogaus pavidalą su tam tikrais dieviškumo bruožais. Tokie pagalbininkai padeda dirbti daugeliui ekstrasensų.
Dvasinių mokytojų pagalba gali būti labai įvairi. Kartais jie suteikia intelektinę, moralinę ir dvasinę paramą, padeda kovoti su blogiu ir destruktyviomis jėgomis, kuria apsauginius energijos laukus. Tam tikromis akimirkomis dvasiniai mokytojai gali duoti specialius nurodymus, kaip žmogui elgtis vienokioje ar kitokioje gyvenimo situacijoje. Mokytojai gali likti anonimais, arba pranešti savo vardus.
O įdomiausia tai, kad susitikdamas su dvasios mokytoju iš kitos realybės, žmogus gali gauti tokios informacijos, apie kurią iki tol nežinojo.
Amerikiečių mokslininkas S.Grofas, tirdamas transpersonalinius išgyvenimus, nustatė, kad žmoguje slypi informacija netgi apie gyvųjų organizmų, Saulės sistemos atsiradimą, Žemės formavimąsi. Visos šios žinios kol kas nepaaiškinamu būdu užfiksuotos žmogaus sąmonėje. Tai unikalūs moksliniai tyrimai, labai išplečiantys iki šiol tradicinėje psichiatrijoje vyravusį froidistinį žmogaus sąmonės suvokimą, apėmusį tik biografijos duomenis ir individualią žmogaus pasąmonę.
Klystame manydami, kad bendraudami su kitų plotmių būtybėmis (dvasios mokytojais ir pan.), mes atsisakome savo įvaizdžių. Kiekvienoje plotmėje, t. y. kiekvienoje įvaizdžių sistemoje, kurią mes pasiekiame tam tikrame savo raidos lygmenyje, egzistuoja įvaizdžių grupės, kurioms mes tarsi suteikiame priežastį, kylančią nei iš mūsų, o iš kitų būtybių, daugiau ar mažiau panašių į mus. Negalima teigti, kad tai nerealios būtybės, jos egzistuoja mūsų pačių viduje. Veikla, kuria mes juos „apdovanojome“, yra tik mūsų prieštaringa mintis. Visa realu, ką galima išgyventi, – teigia Tibeto išminčiai.
Perskaičius daugybę ezoterinės literatūros veikalų, gali susidaryti vaizdas, jog dvasios mokytojas suvokiamas dvejopai. Vienas suvokimas – tiesioginis, kai dvasios mokytojas suvokiamas kaip konkretus asmuo, arba įsikūnijusi siela, veikianti astraliniame arba mentaliniame lygmenyje. Šiuo atveju žinios perteikiamos telepatija. Kita dvasios mokytojo samprata – mūsų pačių vidinis dvasios mokytojas, mūsų intuicija protas. Tai simbolinis dvasios mokytojas, vidinis minčių generatorius.
Tokį skirtingą dvasios mokytojo suvokimą, matyt, lemia nevienodas žmogaus dvasios lygmuo. Kaip teigia A. Beilis, žmogaus siela priima tik tokias žinias, kurios sudaro jos pačios turinį. Tik tie faktai, kurie sutampa su individualios sąmonės tiesa, yra vertingi. Naujos idėjos perteikiamos per anksčiau suvoktų idėjų visumą. Todėl svarbiausias dvasios mokytojo vaidmuo – palengvinti pažinimą, išmokyti mokinį savarankiškai įgyti žinių.
Labai svarbu, kad žmogus sugebėtų tinkamai įvertinti žinias, gautas iš viršjutiminio pasaulio. Visos „būtybių iš anapus“ perteikiamos žinios yra vertingos tik tuomet, jei nėra primetamos tarsi prievarta, t.y. jei dvasios mokytojas iš nematomo pasaulio nesiūlo jų priimti kaip savarankiškai neegzistuojančių. Priešingu atveju, kaip rašo R.Štaineris, šių žinių vertė bus lygi mūsų sapnų vertei. Todėl nereikia pervertinti įvairių „mokytojų“.
Neretai atsitinka, kad žmogus nesugeba kontroliuoti kontakto su tariamuoju sielos mokytoju. Tokie mediumai dažniausiai žinias gauna iš astralinio pasaulio, iš būtybių, nesugebančių naudotis mentalinės plotmės metodais, kuriais remiasi aukšto lygio dvasios mokytojai, Dėl to gali pasitaikyti patologijos atvejų, kai, kontaktuojant su tariamuoju dvasios mokytoju, prarandamas psichologinis savarankiškumas, sutrinka emocijos ar netgi degraduojama intelektualiai.
„Kiekvieną mūsų galima atpažinti pagal išspinduliuojamos šviesos ryškumą. Kuo subtilesnė mūsų kūno materija, tuo ryškesnė vidinė šviesa. O šviesa – tai vibracija. Taigi visi mes vertinami, jei taip galima pasakyti, pagal išspinduliuojamos šviesos kiekį, ryškumą, vibracijų dažnumą, tono švarumą. Ir nuo to priklauso, kas bus mūsų dvasios mokytojos. Visa paslaptis – vibracijų sutapimas. Kosminį Kristų gali atpažinti tik vidinis žmogaus Kristus“, – rašo A.Beilis.