Žmogus gimsta tiktai su viena siela, o siela yra tiesiogiai surišta su Dievu. Grubiai tariant galima sakyti, kad ta dieviška energija ir valdo gyvenimą. Tai ką mes jaučiame, tas su mumis ir įvyksta. Tačiau siela ne visada yra mumyse. Kada siela nėra mumyse? Tada, kada mes dirbame, pykstame, bėgame, nervinamės ir t.t. Tuo laiku siela yra kaip ir šalia. Kodėl? Todėl, kad sielai visiškai neįdomu ką mes veikiame, darome…
Kada siela yra viduje, tuomet žmogus praranda sąmoningumą. Šita būsena, dar kitaip yra vadinama HARMONIJOS BŪSENA, o harmonijos būsenoje žmogui visada yra gerai.
Harmonija – tai sąmoningumo praradimas
Harmonijoje sustoja evoliucija, nelieka klausimų, tuo pačiu nelieka ir išvadų. Nėra išvadų – nėra evoliucijos.
Kad to nebūtų, kad žmogus ne visada būtų nesąmoningas ir yra galva. Žmogui reikalingas protas. Protas viską sujaukia ir tuo pačiu įveda kūrybą. Kada pas žmogų atsiranda klausimų, tuomet pas jį atsiranda noras ieškoti atsakymų. Protas – tai judesys ir tuo pačiu jis kaip tik padaro žmogų sąmoningu. Nesąmoningas žmogus, tai proto nebuvimas. Tokius žmones mes ir vadiname bepročiais, nesąmoningais. Žinau, kad čia pas Jus atsiranda labai daug klausimų… Sakoma, kad reikia protą nuraminti, kad gautumėme atsakymus. Iš tikrųjų taip nėra. Atsakymus mes gauname tiktai tada, kada mažiau galvojame, ar kalbame. Atsakymus mes išgirstame savo galvoje. O kada mes juos išgirstame? Tada, kada mus supa labai daug žmonių ir kada tuo metu mes apie nieką negalvojame.
Protas sudarytas iš dviejų dedamųjų. Viena yra sąmonė, o kita – pasąmonė. Sąmonė, tai analizavimas, palyginimas, atranka, pasirinkimas… O pasąmonė – tai automatika, atmintis… Todėl sąmonė ir yra pati svarbiausia. Sąmonė – tai sąmoningumas, kūryba, judesys, pasąmonė – nesąmoningumas, automatizmas. Kada mes nuraminame protą, tuomet pas mus įsijungia pasąmonė. O mūsų pasąmonė visada klysta. Kada žmogus sako, kad yra tiktai taip ir ne kitaip, tuomet visa tai ateina iš pasąmonės, o ne iš sąmonės. Sąmonė analizuoja ir priima sprendimus. Pasąmonė – tiktai veikia. Ji nemoka analizuoti. Taip. Mūsų sąmonė yra sudaryta iš mūsų įsitikinimų, žinių ir t.t. Tai ji nusprendžia, kas tai yra gražu, o kas negražu, kas yra gerai ir kas yra negerai ir t.t. Todėl, savo protą reikia plėsti, kad atsirastų kuo mažiau blogai ir tuo pačiu, kad atsirastų kuo daugiau gerai. Atsiminkite, kada žmogus ką nors daro, jis tai daro nesąmoningai, automatiškai. Kada žmogus bėga, jis negalvoja. Jis tai daro nesąmoningai. Bėgti ir tuo pačiu metu galvoti, tai yra neįmanoma. Dažniausiai žmogus dirbdamas galvoja apie bet ką, bet tiktai ne apie darbą. Nors to reikėtų mokytis. Dirbant reikia susikaupti ir galvoti tiktai apie darbą, o ne apie bet ką.
Kaip visada grįžtame į temą Žmogus, kaip ir visa kita turi savo hierarchiją. Siela, žmoguje randasi jo krūtinėje. Kaip galima apibūdinti sielą? Ją galima apibūdinti, kaip ramybė, virpėjimas, tikėjimas, džiaugsmas, šiluma, grožis… Tai rojus. Tai meilė. Tai dievas. Toliau, truputį aukščiau randasi jausmai. Jie gali būti įvairiausi ir geri, ir blogi. Dar aukščiau randasi protas. Tai, kaip jau minėjau yra galva, sąmoningumas. O dar aukščiau, jau randasi dieviška energija.
Štai kaip yra sudaryta žmogaus sielinė hierarchija. Prisiminkite tai visam laikui. Tai yra labai svarbu.
Dabar jau bus daug sudėtingiau. Siela su žmogaus protu bendrauja. Siela su žmogumi bendrauja, tiktai per jo fizinį kūną. Kodėl? Todėl, kad virš sielos randasi jausmai, o jausmai gali atsirasti tiktai turint fizinį kūną. Tokiu būdu, tik siela gali daryti įtaką žmogaus fiziniam kūnui. O dabar dar įdomiau. Jei fiziniam kūnui įtaką gali daryti tiktai siela, tuomet žmogus negali daryti jokios įtakos į savo fizinį kūną. Taip. Jūs labai gerai viską girdėjote. Ir tai yra tiesa. Pakalbėkime apie tai.
Jei pats žmogus negali daryti įtakos savo fiziniam kūnui, tuomet jis negali ir skųstis savo fiziniu kūnu. O tai ką jis tuomet turi daryti? Jis turi pradėti kalbėtis su savo siela.
Reiškia, jei siela kenčia, tuomet kenčia ir jos fizinis kūnas. O kodėl siela kenčia? Ji kenčia nuo žmogaus proto klaidų. Kaip jau minėjau, kuo daugiau pas žmogų klaidingų įsitikinimų, tuo labiau siela kenčia.
O kaip žmogus turi kreiptis į savo sielą, kad ji išgirstų? Ji juk neturi ausų ir nieko negirdi. Reikia įsivaizduoti, kad siela tai mažas vaikas. O ko reikia mažam vaikeliui? Jam reikia šilumos, švelnumo, gero ir sveiko maisto, džiaugsmo, žaisliukų, saldainių, laimės ir t.t. Todėl, jau nuo šiandien pradėkite jausti meilės jausmą savo krūtinėje. Patalpinkite ten vien tiktai džiaugsmą, šilumą, gėrį ir gerus jausmus. Pažadėkite tam mažam vaikeliui, kad Jūs daugiau taip nedarysite, kad daugiau neapgaudinėsite nei kitų, nei savęs, daugiau neskirstysite kas tai yra gerai, o kas yra blogai, nesakysite ir nesijausite, kad kiti žmonės nori Jumis tiktai pasinaudoti ir nori tiktai vieno, Jūsų kūno, kad jie nori Jus tiktai apgauti, pavogti Jūsų pinigus, kad daugiau neinkšite kaip šuniukas, kad viskas vien tiktai blogai ir t.t.
Paprašykite savo sielos atleidimo ir keiskite savo supratimą. Todėl, Jums ne stebuklinga lazdelė, ar stebuklinga tabletė reikalinga. Jums reikalinga atverti savo ausis ir akis ir pradėti kitaip mąstyti. Tai ir yra tikroji ezoterika. Atraskite savyje gerumą, toleranciją, atsidavimą, atlaidumą… Tai ir yra tikrosios, šio gyvenimo vertybės. Jūsų vidus, visada turi būti ramus. Įsiminkite:
Ramu viduje – siela Jūsų viduje
Mūsų kūnai, tai biocheminiai, biomechaniniai, biorobotiniai automatai ir nieko daugiau. Todėl, įvairiausi verkšlenimai Jums nepadės. Kūnas gali keisti tik atmintį, fizinį pajėgumą ir nieko daugiau. Tik sąmoningumas atveria vartus į Jūsų sielą. Tapkite sąmoningais.
Todėl, jei norite, kad pasveiktų Jūsų kūnas, tuomet kreipkitės tiktai į savo sielą. Prisiminkite:
Siela graži – kūnas gražus. Siela sveika – sveikas kūnas
ir atvirkščiai
Laimingas kūnas – laiminga siela
Štai, koks mano nuomone ir yra tikrasis kiekvieno žmogaus tikslas – atrasti savo sielą.
Kuomet žmogui skauda, tuomet jo visos mintys yra tame skausme, jei dar tiksliau, tai skausmo vietoje. Tuo laiku, kada žmogus koncentruojasi į skausmą, tuomet tokio žmogaus gyvenimas sustoja. Tuo laiku, jo paprasčiausiai nėra. O iš ko susideda žmogaus gyvenimas? Mes apie tai jau daug kartų kalbėjome!!! Taip. Jis susideda iš džiaugsmo, malonumo ir poilsio. Tuomet ko sielai reikia? Taip jai reikia tiktai džiaugsmo. Todėl, nenaikinkite savo kūno ir nežalokite savo gyvenimo įvairiausiomis „ezoterinėmis“ praktikomis, meditacijomis, rebefingais ir t.t. Geriau pradėkite džiaugtis.
Nebaksnokite savo blogais jausmais savo sielos: „myli – nemyli“, „galima – negalima“ ir t.t. Visa tai, Jūsų sielai yra visiškai nereikalinga. Sielos negalima baksnoti, jai reikia suteikti galimybę ir tuo pačiu padėti savo kūnu, pajusti džiaugsmą. Jūsų sielai, svarbiausia Jūsų geri jausmai. Štai Jums ir atsakymas, kodėl, kada mes susergame, mes gulamės į lovą. Todėl, kad lovoje greičiau galima susitvarkyti su savo egoizmu. Vaikščiodamas žmogus neužsiima savo egoizmo mažinimu, jis kaip tik jam dar daugiau padeda vešėti ir augti. Pagalvokite apie tai. Ar aš neteisus?
Taip. Savo sveikata reikia rūpintis: nevalgyti per daug ir skubant, užsiimti sportu, kvėpavimu, minčių nuraminimu, pozityvumu, daugiau miegoti, pasimylėti ir t.t.
Prisiminkite visam savo gyvenimui
Mes gyvename tam, kad mūsų siela džiaugtųsi
O dabar žmogus, savo ligas, skausmus ir negalavimus iškelia aukščiau visko: Todėl, Jūs turite, netgi privalote manimi rūpintis, mane mylėti ir kada man sunku manęs gailėtis ir visaip man padėti.
Atminkite, Jūs jau esate mylimi, vien tik todėl, kad sulaukėte kito ryto. Reiškia, Dievas Jumis rūpinasi ir Jus myli ir visi kiti žmonės Jus myli. Belieka tik Jums patiems save pradėti mylėti.
Pradėkite sąmoningai mylėti savo sielą. Jūs tai galite padaryti savo proto pagalba. O savo siela pradėkite mylėti Jus supantį pasaulį. Tik savo siela kurkite visas savo emocijas.
Viską darykite tiktai dėl savo sielos. Duokite tiktai džiaugsmą savo sielai
ir viską darykite iš sielos
Tai auksiniai žodžiai
Užsirašykite juos ir visada juos prisiminkite.
Tarkime, Jums skauda koją. Reiškia, visame tame yra žinios. Kaip tai suprasti? Labai paprastai. Jei ką nors skauda, reiškia Jūs iš to turite padaryti išvadą. O, kad padaryti iš to išvadą, Jūs turite gauti žinojimą, žinias, kodėl tai įvyko, todėl Jūs turite kreiptis į savo sielą tokiais žodžiais: „Mano siela, padėk man tai suprasti. Aš atgailauju už tai ką padariau“. Kada tai nuoširdžiai pasakysite, tuomet iš savo sielos Jūs gausite tikrą atsakymą, ką Jūs padarėte negerai, kad Jums, tarkime, pradėjo skaudėti koją. Kaip gausite atsakymą? Per sapnus, sapnų pagalba.
Dažniausiai, kojas skauda todėl, kad žmogus kalba negalvodamas, be atsakomybės. Tai vadinama „spjaudymu kur papuola“. Išspjovėte „bet ką“, o kitas žmogus ir įsižeidė. Kada žmogus kalba atsakingai, tuomet tokio žmogaus žodžiai labai retai ką įžeidžia. Tik neatsakingi žodžiai, žeidžia kitus. Atsakingo žmogaus žodžiai, tiktai gali būti ne taip suprasti, todėl visada reikia klausti ir išsiaiškinti. Žmogus, kuris kalba ką nori, dažniausiai save laiko, kad jis yra idealus, o kiti… antrarūšiai.
Jei aš būčiau Dievas, tuomet žmonės dar ne taip kentėtų. Todėl, yra gerai, kad aš ne Dievas, nes tikrasis Dievas – mielaširdingas.
Ez. m. dr. Mindaugas Stravinskas
2021.03.23 Kaunas